Apie Ajurvedinę mitybos kultūrą sklinda gana daug mitų, todėl šio straipsnio tikslas - plačiau supažindinti ir paskatinti išbandyti.
Apie Ajurvedinę mitybą kalbamės su praktike Asta Gruode iš Ajurvedinė maisto kultūra. ☀️
Ajurvedinė mityba – tai holistinis požiūris į mitybą, kuris atsižvelgia į žmogaus kūno, proto, jausmų ir sielos balansą. Ji remiasi sveiko gyvenimo būdo principais, subalansuotu maistu, prieskoniais ir atsižvelgia į sezoniškumą bei došas (kūno energijas). Svarbiausia – balansas tarp judėjimo, miego, poilsio ir tinkamo maisto pasirinkimo.
Kas aš? Ko gero, vienas dažniausiai užduodamų klausimų mano gyvenime paskutiniu metu. Prieš kelis metus draugė klausė - „tai tu dabar virėja!?“. Apie 15 metų dirbau ofise su įvairiais projektais pardavimų, komunikacijos srityje, todėl nieko keista, kad kai kurie žmonės su nuostaba žiūrėjo į mano pasirinkimą gaminti maistą stovyklose, nuo ko ir prasidėjo mano savarankiška veikla.
Šalia pagrindinio darbo visada turėjau papildomų veiklų, kurios atnešdavo ir papildomų pajamų: organizuodavau laisvojo nardymo kursus, vedžiau sporto treniruotes, jogos užsiėmimus, paskaitas apie sveiką gyvenseną. Šiuo metu mano pagrindinė veikla yra susijusi su Ajurveda. Džiaugiuosi, nes tai holistinis mokslas, mokslas apie gyvenimą, apimantis ne tik kūną, bet ir protą, jausmus ir sielą.
Ajurveda mano gyvenime atsirado prieš 10 metų, kuomet nukeliavau į paskaitą pas vieną mokytoją iš Indijos. Taip žingsnis po žingsnio didėjo žinių bagažas, kuriuo norėjosi pasidalinti. Noras buvo stiprus ir supratau, kad tik gaminti stovyklose nepakanka mano asmeninei kūrybai, saviraiškai ir idėjų realizavimui.
Taip atsirado „Ajurvedinė maisto kultūra“. Šiuo metu ne tik gaminu vaikų, jogos stovyklose, bet ir vedu seminarus, maisto gaminimo kursus, remiantis pagrindiniais Ajurvedos principais.
Ajurvedinė mityba neatsiejama nuo bendros žmogaus gyvensenos, todėl kalbant apie mitybą, labai svarbu žinoti bendrus gyvensenos principus, kurie sveikatina, arba sargdina žmogų. Pats žodis Ajurveda - reiškia žinios apie gyvenimą. Todėl, kad ir kokius sveikatai palankius patiekalus valgytų žmogus, jei jis tinkamai neišsimiegos, nejudės, neatsipalaiduos, tik geras maistas duos labai mažai naudos. Ajurvedoje dažnai naudojame žodį balansas. Kai žmogus balanse – jis sveikas. Tad tinkamas miegas, tinkamas judėjimas, tinkamas atsipalaidavimas ir tinkamas maistas yra sveiko gyvenimo pagrindas.
Yra bendri mitybos principai, kurių verta laikytis, norint gerai jaustis ir kurie tinka visiems žmonėms, nepriklausomai nuo kūno tipo (došos, apie kuriuos papasakosiu vėliau):
Kalbant daugiau apie Ajurvedinę mitybą, svarbu suprasti, kad tas pats maistas vienam žmogui bus vaistas, o kitam nuodas.
Kaip žinoti? Kaip tinkamai maitintis, priklauso dar ir nuo mūsų došos. Doša – tai mūsų kūne vyraujanti energija – 5 elementų energija (Eteris, Oras, Ugnis, Vanduo ir Žemė). Kiekvienas esame unikalus, todėl ir vyraujančių energijų proporcijos bus skirtingos. Yra trys Došos: Vata - Oras, Pita - Ugnis ir Kapha - Žemė.
Vatoje daugiausiai vyraus Eteris ir Oras, Pitoje – Ugnis ir Vanduo, Kaphoje – Vanduo ir Žemė. Vatos pagrindinės savybės – sausa, šalta ir lengva. Pitos savybės – drėgna, karšta ir lengva. Kaphos savybės – šlapia, šalta ir sunki. Nenorint apsunkinti/išbalansuoti došų, reikėtų rinktis medžiagas, kurių komponentų savybės yra priešingos. Tiksliausiai došą gali nustatyti Ajurvedos gydytojas, bet ir internete atlikti testai, padės susivokti, kas jūs esate.
Labai rekomenduoju pasidomėti Ajurveda, nes tai ne trumpalaikė dieta ar baigtinis patiekalų sąrašas. Tai mokslas apie mūsų visą gyvenseną. Tai pagalba suprasti gamtos ritmus ir įsilieti į juos tam, kad išlikti sveikiems. Mes esame gamtos dalis, todėl turėtume su ja gyventi išvien.
Mitybos racionas labai įvairus. Dažniausiai tai lengvi, šviežūs ir augaliniai produktai. Mažai termiškai apdoroti patiekalai.
Seno, šildyto maisto, persivalgymo, besaikio užkandžiavimo, valgymo netinkamu metu, netinkamų maisto derinių, vieno skonio maisto, valgymo skubant/stresuojant, valgyti kur papuola ir kas papuola.
Reikėtų nepersistengti ir nekeisti visko kardinaliai. Kasdien pabandyti kažką naujo iš aukščiau pateikto sąrašo apie mitybos principus. Visų pirma, siūlyčiau susidėlioti tinkamai dienos rėžimą, daryti pertraukas tarp valgymo, sekti porcijų dydį, nueiti laiku miegoti (iki 22 val.:) ).
Rytais labai dažnai renkuosi pilno grūdo košę su riešutais ir džiovintais vaisiais, pietums mėgstu ankštinių kepsnelius su įvairias naminiais padažais, salotomis ir grūdais, vakare renkuosi daržovių troškinį ar sriubą su šviežiai kepta duonele.
Pasidalinsiu keliais receptais (kiekis 2 žmonėms):
Pusryčiai: RIETMENĖS KOŠĖ SU RAZINOMIS IR RIEŠUTAIS
Ingredientai
Gaminimas
Skanaus!
*Džiovintus vaisius ir riešutus ar riešutų sviestą galite pasirinkti savo nuožiūra. Skanu pabarstyti uogų milteliais.
Pietūs: „MUNG DALAS“ KEPSNELIAI SU AVOKADO PADAŽU IR SALOTOMIS
Ingredientai
Kepsneliai:
Avokado padažas:
Gaminimas
*Patiekite su sezoninėmis salotomis gardintomis nerafinuotu sėklų ar alyvuogių aliejumi, kepintomis saulėgrąžomis ar moliųgų sėklomis. Taip pat garnyrui puikiai tiks virta bolivinė balanda ar basmati ryžiai.
Vakarienė: RAUDONŲJŲ LĘŠIŲ SRIUBA SU DARŽOVĖMIS
Ingredientai
Gaminimas
*Skanu užbalinti kokoso kremu. Patiekite su duonele.
Vaisiai, mirkyti džiovinti vaisiai, kepinti ar mirkyti riešutai (max. 7-8 per kartą) sveikuoliški desertai (be baltų miltų ir cukraus, sintetiniai saldikliai taip pat netinka).
Venkite pusfabrikačių, rinkitės šviežius produktus iš kurių būtų galima patiems pasigaminti maistą. Praeikite pro jau pagamintų patiekalų skyrių. Rinkites daugiau sezonines daržoves ir vaisius. Venkite gaminių su rafinuotu (baltu) cukrumi ir baltų miltų, gazuotų gėrimų. Rinkitės produktus, kurių sudėtyje kuo mažiau ingredientų.
Rekomenduočiau šiuos šaltinius:
POKALBIS: Ajurvedinė mitybos kultūra